Svorio netekimas herojus glam

Idomioji fizika.2 dalis(1954)1 - J. I. Perelmanas2.pdf

Tai viena. Antra, jei galėtume pakilti netgi į viršutinius atmosferos sluoksnius, arba jei Zemė apskritai nebūtų oro gaubiama, mums ir tuomet nepavyktų pasinaudoti tuo pigiu keliavimo būdu, apie kurį fantazavo prancūzų satyrikas. Ir tikrai: atsiskyrę nuo besisukančios Žemės paviršiaus, i š inercijo s judam e tolia u pirmykšči u grei- čiut.

Svorio netekimas herojus glam vėl nusileidę žemyn, atsiduriame toje pačioje vietoje, iš kurios anksčiau pakilome, panašiai, kaip pašokę judančio traukinio vagone, nusileidžiame j tą pačią vietą. Tiesa, iš inercijos judėsime tiesia kryptimi liečiamąjao Zemė po mumis — lanku; bet nedideliems laiko tarpams tai neturi reikšmės. Labai ribotam jaunuoliui likimo buvo lemta gauti nuostabią galią: užtekdavo jam pareikšti kokį pagei- davimą, — ir jis bematant įvykdavo.

Tačiau ši patraukli galia, kaip pasirodė, nedavė nei jos turėtojui, nei kitiems žmonėms, nieko gero, o vien tik nemalonumus. Pamokoma yra tos istorijos pabaiga. Vieną naktį po užtrukusių išgertuvių tarnautojas-stebuk- ladarys; bijodamas grįžti namo auštant, sugalvojo pasinau- doti savo galia ir prailginti naktį. Kaip tai padaryti? Rei- kia įsakyti dangaus šviesuliams sustoti judėti.

Jis, žinoma, nesustos, jūs tikta i sustabdysit e 2emė s sukimąsi. Tikiuosta i nieka m pakenks! Hm, — tarė Foteringėjus tarnautojas — J. Jis atsistojo įsakomoje pozoje, ištiesė rankas ties pasau- liu ir iškilmingai ištarė: — Zeme, sustok! Liaukis sukusis! Nespėjo jis tų žodžių baigti, kaip bičiuliai jau lėkė į erdvę keleto tuzinų mylių greičiu per minutę. Vi s dėlt o ji s nesiliov ė galvojęs. Reikia pripažinti, kad tas pageidavimas buvo pareikštas pačiu laiku.

Dar keletas sekundžių, — ir jis nukrito ant kažkokios svorio netekimas herojus glam suverstos žemės, o pro jį, nedarydami jokios žalos jam, lėkė akmenys, pastatų liekanos, visokie metaliniai daiktai; lėkė ir kažkokia nelaiminga ex laisvas svorio, užsi- mušusi nuo susitrenkimo į žemę. Vėjas pūtė nepaprastai stipriai; jis net negalėjo pakelti galvos apsižvalgyti aplink.

Audraar kas?

pilvo+presas

Tur būt, ką nors ne taip pa- dariau. Apsižvalgęs, kiek jam leido vėjas ir besiplaikstą švarko skvernai, jis tęsė: — Danguje, atrodo, viskas tvarkoje.

Štai ir Mėnulis. Svorio netekimas herojus glam gi miestas? Kur namai ir gatvės? Iš ne- — Na, o visa kita kur atsirado vėjas?

Aš neįsakiau, kad pūstų vėjas. Foteringėjus pamėgino atsistoti, bet tai pasirodė visiš- kai neįmanoma, ir todėl jis slinko pirmyn ant keturių, lai- kydamasis už akmenų ir dirvos nelygumų.

• Optimalus riebalų vartojimas norint numesti svorio
• Tai aktuali Evos Valčak iš Varšuvos nuotrauka.
• Pasak savaitraščio, didelė atsakomybės dalis už šios problemos aštrinimą tenka Lietuvos žiniasklaidai, reikalaujančiai, kad kaltieji būtų nubausti.

Eiti, beje, ne- buvo kur, nes, kiek galima buvo pastebėti iš po švarko skvernų, vėjo užmestų ant šliaužiančio stebukladario gal- vos, viskas aplinkui sudarė vien griuvimo vaizdą.

Tikrai, sugedo. Nei namų, nei medžių, nei bet kurių gyvų padarų — nieko nebebuvo matyti. Tiktai beformiai griuvėsiai ir įvairiausios atlaužos, vos įžiūrimos svorio netekimas herojus glam me dulkių uragane, mėtėsi aplinkui.

Viso to kaltininkas, žinoma, nesuprato, koks čia reikalas. O tuo tarpu tai labai paprastai išaiškinama. Iš karto su- stabdęs Žemę, Foteringėjus nepagalvojo apie inerciją, o tuo tarpu ji, staiga sustabdžius sukimąsi, neišvengiamai tu- rėjo nusviesti nuo Žemės paviršiaus viską, kas jame buvo.

Naujas riebalų degintojas

Štai kodėl namai, žmonės, medžiai, gyvuliai — apskritai visa, kas tik nebuvo nenutrūkstamai susijęs su pagrindine Žemės rutulio mase, kulkos greičiu nulėkė jo paviršiaus liečiamąja. O paskui viskas vėl krito ant Žemės ir dužo į smulkius gabaliukus. Foteringėjus suprato, kad jo padarytasis stebuklas nela- bai vykęs. Todėl jam kilo stiprus pasibjaurėjimo jausmas bet kokiems stebuklams, ir jis pasižadėjo jų daugiau nebe- daryti.

Bet pirma reikėjo atitaisyti tą nelaimę, kurią buvo padaręs. Nelaimė pasirodė esanti nemaža. Audra šėlo, dul- kių debesys uždengė Mėnulį, ir tolumoje buvo girdėti artė- jančio vandens triukšmas; žaibui švystelėjus, Foteringėjus pamatė ištisą vandens kalną, baisiu greičiu judantį ta kryp- timi, kur jis gulėjo.

Jis tapo ryžtingas. Paskui jis pakartojo tą patį įsakymą griaus- tiniui, žaibui ir vėjui. Visa nutilo. Atsitūpęs susimąstė. Nereikia stebuklų. Perdaug pavojingas žaislas. Antra, tegul visa būna kaip ir seniau: tas pats miestas, tie patys žmonės, tokie pat namai ir aš pats toks pat, koks buvau tada".

Laiškas iš lėktuvo įsivaizduokite, kad esate lėktuve, kuris greitai skrenda viršum žemės.

Apačioje — pažįstamos vietos. Tuojau pra- skrisite ties namukuriam e gyvena jūs ų bičiulis. Sku- biai užrašų knygutės lape ra- šote keletą žodžių, pririšate raštelį prie akmens ir, nutai- kę momentą, kai namas atsi- duria kaip tik po jumis, iš ran- kų paleidžiate akmenį.

Jūs, žinoma, esate visiškai įsitikinęs, kad akmuo nukris sode prie namo. Tačiau jis krinta visiškai ne ten, nors sodas ir namas tiesiog po ju- mis! Ir kai akmuo pasieks žemę, jis atsidurs toli prieš- aky nuo tos vietos, kurią bu- vote numatę.

• Populiariausia televizija Lietuvoje - Telia
• Kaip sudeginti blogus riebalus organizme
• Numesti svorio tempą
• Fm svorio metimas
• Pilvo+presas | 2 puslapis | automiestas.lt

Cia pasireiškia tas pats inercijos dėsnis, kuris trukdo pasinaudoti viliojamu pasiūlymu keliauti Beržerako būdu. Akmuo, kol buvo lėktuve, judėjo drauge su lėktuvu. Išme- 2.